Luko 23

₁Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą. ₂Ten jie ėmė jį skųsti, sakydami: „Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius“. ₃Tada Pilotas paklausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Tu pasakei“. ₄Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės“. ₅Bet jie vis atkakliau tvirtino: „Jis savo mokslu kursto tautą visoje Judėjoje, nuo Galilėjos iki čia“. ₆Tai išgirdęs, Pilotas paklausė, ar tas vyras galilėjietis. ₇Sužinojęs, kad Jėzus iš Erodo valdų, nusiuntė jį pas Erodą, kuris irgi buvo tomis dienomis Jeruzalėje.

₈Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. ₉Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. ₁₀Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. ₁₁Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui. ₁₂Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.

₁₃Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį, ₁₄pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės; ₁₅taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės. ₁₆Tad aš nuplakdinsiu jį ir paleisiu“. ₁₈Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“ ₁₉O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę. ₂₀Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos, ₂₁bet jie nesiliovė šaukę: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“ ₂₂Tada jis trečią kartą klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu“. ₂₃Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn.

₂₄Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą. ₂₅Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.

₂₆Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų. ₂₇Jį lydėjo didelis būrys liaudies ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo. ₂₈Atsigręžęs į jas, Jėzus prabilo: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! ₂₉Ateis dienos, kai sakys: ‘Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’ ₃₀Tada bus sakoma kalnams: ‘Griūkite ant mūsų!’ – ir kalvoms: ‘Pridenkite mus!’ ₃₁Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“

₃₂Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai.

₃₃Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. ₃₄Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.

₃₅Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ ₃₆Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ₃₇ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ ₃₈Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.

₃₉Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ ₄₀Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! ₄₁Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“. ₄₂Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ ₄₃Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

₄₄Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos, ₄₅saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau. ₄₆O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.

₄₇Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“ ₄₈Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

₄₉Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.

₅₀Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, ₅₁kuris nebuvo pritaręs kitų teismo narių sprendimui ir poelgiui. Jis buvo kilęs iš žydų miesto Arimatėjos ir gyveno, laukdamas Dievo karalystės. ₅₂Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. ₅₃Paskui nuėmė kūną nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. ₅₄Visa tai dėjosi Pasirengimo dieną, jau beprasidedant šabui.

₅₅Lydinčios moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, apžiūrėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas jo kūnas kape.

₅₆Sugrįžusios nuo kapo, jos paruošė kvepalų ir tepalų, o šabo dieną ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.